- kuitinėti
- 1 kuitinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. refl. iter. dem. 1 kuisti 1: Užlesę antys dabar kuitinė́jasi Gs. 2. tr. iter. dem. 1 kuisti 3: Kuitinė́jau tuos skarmalus, bene rasiu peilį Skr. | refl.: Ko tu kuitinė́jies tam kampe, ar pametei ką? Skr. 3. refl. iter. dem. 1 kuisti 5: Kuitinėjas, entį atsisegęs Skr. Ko čia kuitinė́jies kai višta? Plk.
Dictionary of the Lithuanian Language.